Filozofia antikuadu ka antigu koresponde ho períodu surjimentu filozofia Grega iha sékulu 7 AK (AC).
Surjimentu ne'e mai hosi nesesidadi hodi esplika mundu ho vizaun foun. Filózofu sira esforsu deskobre resposta rasionál konaba buat hothotu nia oríjen, fenómenu natureza, ema nia ezisténsia no nia rasionalidadi.
Hanesan ita koalia antes, iha definisaun filozofia, terminolojia filozofia mai hosi dalen Grega signifika "madomi siénsia" (amor ao saber) ou nia nebé ksolok (buka) sabedoria (matenek fuan nian).
Ne'e duni, durante períodu transizaun hosi pensamentu mítiku ba pensamentu rasionál, filózofu sira fiar katak sira bele ható mensajen ba deuzes sira (os deuses/gods. Deuzes no entidadi mitolójiku sira nudar inspiraador ba filozofia nebé foin moris.
Tanba ne'e, iha inísiu filozofia ninia relasaun metin ho relijiaun: mítiku, fiar (crença) etc. Nune'e, pensamentu mítiku fo dalan ba pensamentu rasioná ou mítiku logos.
Konteistu Istóriku Surjimentu FilozofiaFilozofia antigu mosu ho subsituisaun koinesimentu mítiku ba fali koinesimentu nebé forma nia pensamentu krítiku bazeia ba razaun ((ratio/logos). Mudansa pensamentu ne'e akontese tanba hahú mosu movimentasaun iha sosiedadi Grega nebé koinesida ho cidade da polis-estado (tetun: Sidadi Estadu).
Organizasaun Grega nebé foin mosu ne'e nudar fundamentu atu demistifika (klarifika) ezisténsia mundu nian liu hosi ratio (razaun) no reflesaun hosi filózofu sira nian.
Tuir mai diskusaun hotu nebé akontese iha jardin sira (fatin hasoru malu nian) hamutuk ho forsa liafuan no razaun (logos) ikus hodi hamosu buat ida naran demokrasía.
Notas: (Liafuan demokrasia mai hosi dalen Gregu: "demokratos" hosi liafuan : "demos" = povu; "kratos" = kbit, forsa/regulamentu).
Fontes: Teistu no foto hosi autor: Pedro Menezes Professor de Filosofia, Mestre em Ciências da Educação.Filosofia Antiga. Foto: Eskultura Tales hosi Mileto, filózofu da’ulukSei kontinua iha edisaun tuir mai).
Paz e Bem!
Comments
Post a Comment